Traditions | Tradicijos

Tradicijos. Tradicinės šventės Lietuvoje

Velykos – Kovo/ balandžio mėn.

Velykos yra krikščionių šventė, kuri liudija Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Velykos taip pat yra gamtos pabudimas iš žiemos miego. Velykų rytą Lietuvoje visi eina į bažnyčią, o po to skuba namo pusryčių ar pietų su visais savo šeimos nariais. Po pursyčių/ pietų žaidžiami Velykiniai žaidimai: „Kiaušinių daužymo žaidimas” – su tikslu išsiaiškinti kieno margutis pats stipriausiais, „Kiaušinių ridenimo žaidimas“.

Lietuviški margučiai (nuotr. aut. A. Bartkevičienė)

Joninės – birželio 24 d.

Ji švenčiama birželio 24 d., kai Lietuvoje yra ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Šios šventės tradicijos siekia pagonybės laikus. Tradicijos apima pasakojimus, dainas,šokius, šokinėjimą per laužą. Šios veiklos vyksta visą naktį iki tol kol pateka saulė. Ryte yra sveikinama patekanti saulė ir visi prausiasi veidus su ryto rasa. Jaunos merginos plaukdina savo iš gėlių ir žolių pintus vainikus ežeruose arba upėse.

Visų Šventųjų diena – lapkričio 1 d.

Ši diena yra skirta pagarbinti ir prisiminti mirusių šeimos narių sielas. Šią dieną žmonės aplanko savo artimųjų kapus, papuošia kapus gėlėmis ir uždega žvakutes, vėliau eina į bažnyčią ir ten meldžiaisi už mirusiuosius. Žmonės tiki, kad šią dieną mirusių sielos grįšta į žemę.

Lietuvių kapinės visų šventųjų dieną (Šaltinis: lt.wikipedia.org)

Kūčios – gruodžio 24 d.

Ši šventė mini Jėzaus Kristaus gimimo laukimą. Kūčių vakaras yra unikalus Lietuvai, jis netgi yra svarbesnins už Kalėdas. Šį vakarą visa šeima būna kartu, gamina patiekalus be mėsos ir pieno produktų. Ant vakarienės stalo privalo būti 12 patiekalų ir kiekvienas šeimos narys turi jų paragauti. Populiariausi patiekalai yra silkė, kūčiukai su pienu, kisielius, daržovių salotos, grybai, virtos bulvės, duona, žuvis.

Lietuviški kūčiukai
Lietuviškas kūčių stalas

Tradicijos. Tradiciniai amatai Lietuvoje

Kaip ir kiekviena pasaulio šalis, taip ir Lietuva, turi savo išlikusius tradicinius amatus. Tai kalvystė, pynimas, audimas ir mezgimas, kailiadirbystė, medžio drožyba, dirbiniai iš molio, dirbiniai iš akmens, juvelyrika, verbų rišimas, tradicinių muzikos instrumentų gamyba.

Kalvystė. Esame sukaupę nemažą patirtį apdorojant ir pritaikant metalo dirbinius buityje. Lietuvos kalviai garsėja pasaulyje kaip puikūs meistrai. Dekoratyvūs namų apyvokos daiktai, tvorelės, vartai, įvairios puošmenos detalės, lietuviški kryžiai su saulutėmis ir daugybė kitų mūsų kalvių dirbinių reprezentuoja Lietuvą kaip gabių meistrų kraštą.

Užupio kalvystės muziejus (Šaltinis: kalvystesgalerija.eu)
Užupio kalvystės muziejus (Šaltinis: kalvystesgalerija.eu)
Užupio kalvystės muziejus (Šaltinis: kalvystesgalerija.eu)

Pynimas. Pinama iš vytelių, balanų, šaknų, karnų, šiaudų ir kitų vietinių medžiagų. Iš vytelių pinti baldai – stalai, kėdės ir kt. – turi nemažą paklausą šalyje ir užsienyje. Be to, darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius čia sukuria ir vytelių auginimas. Tuo gali užsiimti nemaža dalis žemdirbių, netgi turinčių nedidelius nelabai derlingos žemės plotus.Krepšių pynimas iš skaldomų balanų, ypač būdingas Dzūkijai, leistų geriau išnaudoti medienos resursus. Pynimas iš šaknų, ypač pušies, paskatintų geriau panaudoti kirtavietes. Šaknų pašalinimas mažina puvimo pavojus ir sudaro sąlygas sveikam ekologiškai pagrįstam miško atsodinimui.Pynimas iš šiaudų taip pat sukuria galimybes geriau pabaudoti žemdirbystės atliekas.

Gaminiai iš šiaudų (Šaltinis: lt.wikipedia.org)
Gaminiai iš šiaudų (Šaltinis: lt.wikipedia.org)
Gaminiai iš šiaudų (Šaltinis: lt.wikipedia.org)

Audimas ir mezgimas. Lino audiniais Lietuva garsėja nuo seno. Tai plati veiklos sritis ne tik linų augintojams ir perdirbėjams, bet ir siūlų, natūralių dažymo priemonių gamintojams, drabužių modeliuotojams ir t. t.Mezgimas iš vilnos siūlų taip pat atskleidžia plačias galimybes skatinti tradiciškai mums būdingą avininkystę, ypač mažiau derlinguose žemės plotuose.

Tautinės tradicinės lietuvių juostos (Šaltinis: kauno.diena.lt)
Tautinės tradicinės lietuvių juostos (Šaltinis: kauno.diena.lt)
Austi Lietuvos tautiniai kostiumai, juostos (Nuotraukos aut. K. Stoškus)

Kailiadirbystė. Avių, ožkų, galvijų auginimas drauge skatina ir kailių panaudojimą. Nuo seno lietuviai iš kailių moka siūti kailinius, kepures, pirštines, daryti apavą, puošnius krepšius, pinigines ir pan. Tai vėlgi plati dirva pasireikšti mūsų amatininkų išradingumui ir fantazijai.

Kailiadirbys apdirba kailį (Šaltinis: sirvinta.net)

Medžio drožyba. Kryždirbystė ir dievdirbystė – itin gilias tradicijas turinti lietuvių tautodailės sritis. Be to, iš medienos, ypač iš jos likučių, mūsų meistrai sugeba pagaminti gausybę namų apyvokos daiktų, įnagių ir instrumentų. Čia nemaža veiklos sritis pasireikšti ir dailidėms, statantiems tradicinius medinius namus, kurie jau dabar virto eksporto preke, taip pat staliams, kuriantiems įvairias namų puošmenas.

Lietuviški medžio drožiniai (Šaltinis: drožyba.lt)
Lietuviški medžio drožiniai (Šaltinis: drožyba.lt)
Lietuviški medžio drožiniai (Šaltinis: drožyba.lt)

Dirbiniai iš molio. Molis – nuo seniausių laikų puiki mūsų amatininkų žaliava. Čia plati dirva pasireikšti ne tik puodžių išmonei, bet ir kitokiems paklausiems keramikos dirbiniams (švilpynės, dekoratyvios molio plytos, kokliai židiniams ir t. t.).

Dirbiniai iš molio (Šaltinis: lt.wikipedia.org)
Dirbiniai iš molio (Šaltinis: lt.wikipedia.org)
Dirbiniai iš molio (Šaltinis: lt.wikipedia.org)

Dirbiniai iš akmens. Lietuva garsėja ir akmentašiais. Iš akmens jie kuria antkapius, memorialines stelas, paminklus, įvairiausius dekoratyvinius akcentus ir pan.

Juvelyrika. Ypač ištobulinta Lietuvoje papuošalų gamyba iš metalų, gintaro, medžio ir kitų medžiagų. Tai irgi visokeriopai skatintina veiklos sritis, ypač savitai reprezentuojanti Lietuvą ne tik savame krašte, bet ir užsienyje.

Dirbiniai iš gintaro (Šaltinis: amberworld.lt)
Dirbiniai iš gintaro (Šaltinis: amberworld.lt)
Dirbiniai iš gintaro (Šaltinis: amberworld.lt)
Dirbiniai iš gintaro (Šaltinis: amberworld.lt)

Verbų rišimas. Tai unikali, ypač Vilniaus kraštui būdinga tautodailės sritis, garsinanti Lietuvą visame pasaulyje. Ši veikla suteikia nemažai darbo vietų ne tik rišėjams, bet ir įvairių augalų augintojams kaip žaliavos tiekėjams.

Lietuviškos verbos (Nuotraukos aut. A. Granicka)
Lietuviškos verbos (Nuotraukos aut. A. Granicka)

Tradicinių muzikos instrumentų gamyba. Instrumentai turi didelę paklausą ne tik tarp etnografinių ar folkloro ansamblių, bet ir kaip suvenyrai užsieniečiams. Iš senųjų meistrų perimamos įvairiausių instrumentų gamybos paslaptys turi būti visokeriopai ugdomos ir puoselėjamos. Kanklės, skudučiai, birbynės, švilpynės, būgnai, daugybė kitų unikaliausių muzikos instrumentų – didi Lietuvos etnokultūrinė vertybė, tad šio amato meistrai turi būti itin globojami ir saugomi (Šaltinis: LR Seimas).

Lietuvių senovės instrumentai iš medžio (Šaltinis: alkas.lt)
image_pdfimage_print
Scroll Up